Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga

Switch to desktop Register Login

Higienos normų reikalavimų neatitikimas šiandienos ikimokyklinėse įstaigose – tolimesnio vaikų ugdymo stabdys?

Tyla prieš audrą. Taip šiandien galėčiau įvardinti situaciją dėl vieno iš svarbiausių ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms dokumentų – Lietuvos higienos normos „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos  reikalavimai“.

2017 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė raštą dėl įsakymo projekto „Dėl Lietuvos higienos normos HN75:2016 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo (toliau – Projektas), kuris išsiųstas adresatams derinti. Tačiau į adresatų sąrašą nebuvo įtraukti ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų darbuotojų atstovai – Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga bei Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, kurios Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytoje darbo grupėje ne kartą gvildeno klausimą dėl šių normų pakeitimo būtinumo, supaprastinimo, reikalavo užtikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus, kad grupių sąrašai būtų sudaromi neviršijant pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus.

 

Rezultatas – kaip kuolas ant galvos. Minėtame projekte grupės sąraše galės būti 3 vaikais daugiau, negu nurodyta šios higienos normos 5.1-5.3 papunkčiuose,t.y. nuo gimimo iki 1 metų amžiaus ne daugiau kaip 9, dabar – 6; nuo 1-2m. ne daugiau kaip 13, dabar – 10; nuo 2-3 m. ne daugiau kaip 18, dabar – 15, bei 4 vaikais daugiau, negu nurodyta 5.4-5.8 papunkčiuose, t.y. nuo 3 m. iki pradinio ugdymo pradžios ne daugiau kaip 24, dabar yra 20.

 

Keičiasi skaičiai didėjančia tvarka ir mišraus amžiaus vaikų grupėse. Bandoma įteisinti buvusius šių normų pažeidimus. Girdėti argumentai, kad tiek vaikų, kiek yra sąraše, niekada nelanko darželio. Vieni serga, kiti atostogauja, tėvai dirba pagal pamaininį darbo grafiką ir į darželius veda vaikus ne kasdien. Puikiai žinome Vilniaus bei kitų didmiesčių tėvų ir vaikų bėdas – trūksta vaikų darželių, tačiau negalime leisti kurti kombinatų, nes vaikai ne paukščiai, o tai padaryti nori dvi, neva vaiko ir šeimos gerove besirūpinančios, ministerijos.

 

Vadinasi, mąstoma, kad darželiai gali būti guminiai. Pagal galiojančias higienos normas, įrengiant grupių patalpas/erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv.m grupės patalpų/erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui – ne mažiau kaip 4 kv.m, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui – ne mažiau kaip 5 kv.m (neįskaičiuojamos tualeto-prausyklos ir virtuvėlės patalpos/erdvės).

 

Padidinus vaikų skaičių grupėse, neįmanoma padidinti grupių ploto. Ir tokio stebukladario nesu sutikusi. Daugelyje darželių grupės yra mažos, didelę dalį ploto užima baldai, miegamuosiuose lovos, vaikai neturi erdvės žaidimams ar ugdomajai veiklai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai negali ilgai būti statiškoje padėtyje (sėdėti prie stalų), jiems būtinas judėjimas. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad daugelis Lietuvos darželių yra senos statybos, juose grupės suprojektuotos be miegamųjų, vaikai ir žaidžia, ir miega tose pačiose grupių patalpose. Tose pačiose higienos normose rašoma, kad lovos ar čiužiniai turi būti sustatyti taip, kad būtų galima prieiti prie kiekvieno vaiko.

 

Statant naujus ar rekonstruojant senus statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Padidinus vaikų skaičių ugdymo įstaigose nėra ir nebus galimybių didinti sanitarinių įrenginių skaičių. Gali būti taip, kad sauskelnes reiks nešioti net priešmokyklinukams, nes unitazų gali nebūti visiems norintiems atlikti gamtinius reikalus.

 

Niekas nepagalvojo apie tai, kad padidinus vaikų skaičių grupėse, pablogės vaikų ugdymosi sąlygos. Perpildytose, triukšmingose grupėse vaikams yra nesaugu.  Vaikai tampa irzlūs, pavargę, apatiški. Pablogėja jų somatinė sveikata, vaikai skundžiasi galvos ar pilvo skausmais. Atsiranda nenoras eiti į darželį. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos tampa globos ir priežiūros įstaigomis, nes kombinatuose nevyksta individualus darbas su vaiku ar tenkinami specialieji vaikų ugdymosi poreikiai. Duok, Dieve, kad per dieną jiems nieko nenutiktų, nes tokiomis sąlygomis ir tokiu dideliu vaikų skaičiumi dirbti gali tik robotas, o ne auklėtojas.

 

Pastarųjų dienų Panevėžio įvykiai, kai net trys vaikai iš skirtingų darželių išėjo iš ugdymo įstaigos teritorijos atverė kortas ir parodė tikrąją Lietuvos darželių problemą – pedagogų ir pedagogų padėjėjų stygių. Norėčiau klysti, bet manau, kad auklėtojos tuo metu buvo vienos. Nes, pagal galiojančias higienos normas vienu metu grupėje, kurioje yra vaikų iki 1 metų amžiaus, turi dirbti ne mažiau kaip 2 pedagogai, grupėje, kurioje ugdomi 1 metų ar vyresni vaikai turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 1 pedagogas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas). Jei darželis dirba 10.30 val., o auklėtojos padėjėja 8 val., tai auklėtoja lieka viena su grupe vaikų net 2.30 val.

 

Manau, kad vaikštome peilio ašmenimis, o nieko nesprendžiant, ateityje tokių įvykių kaip Panevėžyje, bus dar ne vienas. Neramina darželiuose esamų įrenginių saugumas, nors pagal normas esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.). O statinio, kuriame vykdoma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa, sklypas/teritorija arba šio sklypo/teritorijos dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora (nuo 2018/11/01). Ar esame tam pasiruošę? Finansiškai pasiruošę?

 

Gal reikėtų, kad šie ponaičiai, neva darantys gerus darbus ir padedantys tėvams, turėdami tikslą sutalpinti visus Lietuvos vaikus į darželius, nors aplankytų ugdymo įstaigas, padirbėtų ar nors stebėtų ugdytojų darbą, verstųsi su turimu, dažnai kiauru biudžetu. Manau, kad jie neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis ugdomi vaikai. Gal tada priimti jų sprendimai bus vaiko ir šeimos naudai.

                 

Vitolda Garalienė, LŠĮPS ikimokyklinio ugdymo centro pirmininkė

 

 

Copyright © 2013 Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga. Visos teisės saugomos.

Top Desktop version