Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga

Switch to desktop Register Login

Posėdis ministerijoje – socialinio dialogo imitacija

Vakar, spalio 9 d., laikantis procedūrų po švietimo profesinių sąjungų reikalavimų Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) įteikimo, turėjo vykti posėdis dėl reikalavimų aptarimo. Tokį kvietimą švietimo ir mokslo profsąjungoms atsiuntė ŠMM, įgaliota LR Vyriausybės pasirašyti švietimo šakos kolektyvinę sutartį.

Tačiau ŠMM reikalus pasuko kitaip. Švietimo profesinės sąjungos vėl išgirdo šimtus kartų girdėtus pasakojimus, kad visi kartu turime siekti kokybiškos švietimo sistemos, tačiau tokie dalykai lengvai neatsiranda ir t.t. Ministrė Jurgita Petrauskienė informavo, kad ji išnagrinėjo kitų Europos Sąjungos šalių švietimo kolektyvines sutartis, ir pasak jos, „tai, kas yra parengta pas mus, lyginant su kitomis šalimis, yra labai geras variantas“ ir pareiškė, kad „įžengėme į tą etapą, kai jau galime pasirašyti kolektyvinę sutartį“ (apie suteiktus Vyriausybės įgaliojimus ministrei pasirašyti švietimo šakos kolektyvinę sutartį plačiai nušvietė žiniasklaida), o tada ir prasidėjo...

Pasirodo, pasirašyti kolektyvinę sutartį leista tik su tam tikromis išlygomis, kurias ŠMM atstovai ir pasiūlė aptarti posėdyje (reikalavimus paliekant nuošaly), nors dar prieš savaitę ministrė žurnalistams paklausus apie sutarties turinį ji atsakė: „Sutarties turinys yra toks, koks yra pateiktas“, vadinasi, toks, koks buvo sutartas paskutiniame darbo grupės posėdyje birželio 27 d. Deja, klydom…

Tik LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akad. Eugenijaus Jovaišos dalyvavimas posėdyje, savotiškai atliekant „tarpininko“ vaidmenį, padėjo išsaugoti posėdžio dalykišką atmosferą, nes jau pačioje pradžioje kilę ginčai galėjo sudaryti prielaidą profesinėms sąlygoms nutraukti posėdį dar jam net neprasidėjus. Profesinės sąjungos labai neigiamai sureagavo į pateiktą Vyriausybės protokolą dėl šakos kolektyvinės sutarties projekto, kadangi pasijuto apgautos Vyriausybės, kuri savo informaciniame pranešime nė žodžiu neužsiminė, kad suteikdama įgaliojimus pasirašyti sutartį, yra pateikusi ir esmines pataisas dėl šios sutarties, kurios praktiškai ją padaro niekine.

Pradėjus papunkčiui nagrinėti Vyriausybės pasiūlymus kolektyvinei sutarčiai, dėl kai kurių punktų didelių ginčų nekilo, kadangi jie buvo labiau redakcinio pobūdžio, bet palietus sutarties punktus susietus su finansiniais įsipareigojimais, paaiškėjo, kad Vyriausybė nori ne tiek ir mažai – išbraukti visus punktus, kurie yra susiję su lėšomis švietimo reformoms. Ne kartą posėdyje buvo pakartota Vyriausybės nuostata, kad šakos kolektyvinėje sutartyje neturi būti numatyta kitų finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui iki 2020 metų, išskyrus mokytojų etatinį apmokėjimą.

Todėl daugiausiai ginčų ir kilo dėl punkto, kuriuo nuo 2018 m. sausio 1 d. būtų panaikintos pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficiento „žirklės”, paliekant dabartinę maksimalią ribą, nes anot ŠMM, vienu metu įvesti etatinį darbo apmokėjimą ir didinti pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficientus būtų per didelė našta valstybei, nors tuo pačiu metu ministrė teigė, kad pedagogų darbo užmokesčio didinimas – pagrindinis Vyriausybės tikslas.

Deja, nei vienas iš posėdyje dalyvavusių valdžios atstovų negalėjo įvardinti, koks bus švietimo biudžetas 2018 metams. Posėdyje dalyvavusio LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko E. Jovaišos teigimu, kad „tiek, kiek bus pinigų – jie vis tiek yra pozityvas“, o ministrė patikino, kad finansavimas švietimui nemažės ir įsipareigojimai bus vykdomi, tačiau tokie patikinimai profesinių sąjungų netenkina. 

LŠĮPS pirmininko Eugenijaus Jesino teigimu, nuostabą kelia ne tik tai, kad Vyriausybė suteikė įgaliojimus pasirašyti sutartį, o dabar kelia išlygas, bet siurprizu tapo ir tai, kad Vyriausybė kolektyvinėje sutartyje pasigedo profesinių sąjungų įsipareigojimų ir dar reikalauja daugiau geresnių sąlygų nei joms numato Profesinių sąjungų įstatymas. Šį priekaištą dėl didesnių profesinių sąjungų įsipareigojimų LŠĮPS pirmininkas atrėmė sakydamas, jog profesinės sąjungos nėra darbdaviai, o uždrausti reikalauti geresnių sąlygų negalima.

Taigi 2 valandų posėdžio rezultatas – po 3 metų intensyvaus derėjimosi, ŠMM vėl siūlo sėsti prie derybų stalo ir galutinai sudėlioti naują kolektyvinės sutarties redakciją, o patys reikalavimai, kurie paruošti kolektyvinės sutarties pagrindu, liko nenagrinėti.

Spalio 11 d. 11 val. LR Seimo švietimo komiteto pirmininkas E. Jovaiša kviečia švietimo profesines sąjungas ir ŠMM atstovus aptarti naują etatinio apmokėjimo viziją: įgyvendinti šį modelį trim etapais ir išgirsti švietimo atstovų nuomonę šiuo klausimu, nes etatinis apmokėjimas yra vienas iš pateiktų reikalavimų punktų. Pažymime, kad jei nors vienas iš pateiktų reikalavimų nėra tenkinamas, atsiranda teisinis pagrindas pradėti šakos streiko procedūras.

Kitas posėdis dėl kolektyvinės sutarties vyks spalio 18 d., po kurio ir paaiškės, kuria linkme viskas pasisuks – ar ir toliau bus imituojamas socialinis dialogas, ar jis bus nutrauktas ir profesinės sąjungos imsis veiksmų (inicijuos kolektyvinį ginčą, kuris, vadovaujantis Darbo kodeksu, bus nagrinėjamas ginčų komisijoje).

 

Copyright © 2013 Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga. Visos teisės saugomos.

Top Desktop version